Kodėl Sergame? Dvasinės Ligų Priežastys
Ar kada nors esi pagalvojęs, kad liga yra daug daugiau nei tik fizinė išraiška kūne? Dar daugiau, ar esi pagalvojęs, kad visos ligos yra tam tikrų minčių ir suvokimų išraiškos kūnuose? Jog visos ligos yra emocinės ligos? Jei taip, tuomet esi žengęs didelį žingsnį didžiausių suvokimų ir tiesos link.
Nuo tada kai pasinėriau į savo veiklą padedant pasveikti žmonėms nuo įvairiausių ligų, mane stebina suvokti, jog vis dar egzistuoja begalė žmonių nepriartėjusių prie tikrosios tiesos. Žinoma kas vyksta susilaužius ranką, tačiau nežinome kas įvyksta „palūžus“ mūsų sielai. O kelias į sielos kančią grindžiamas mūsų kasdieninio mentalo pagalba. Psichosomatiniai skausmai yra sielos šauksmas. Sielą skauda nuo nuolatinio negatyvaus dialogo vykstančio kiekvieną minutę. Neigiamos, piktos, nuoskaudų pilnos ir sergančios mintys galiausiai susargdina mūsų kūnus. Tačiau susirgus kūnui visgi paaiškinimo ir priežasties paprastai ieškome „iš šono“. Kuomet esmės reikėtų ieškoti viduje.
Naujausiais teiginiais mokslas sako, kad pasąmonė sudaro 99 proc. mūsų proto. Viskas sukuriama ten. Vadinasi, VISKĄ SUKURIAME MES! Kodėl tuomet nuolat ieškome išorinio ligos faktoriaus? Mano tikėjimu, 98 proc. ligų sukuriama mumyse, mūsų pasąmonėje – taip pat kaip ir sveikatos.
Sergantis žmogus, mano pastebėjimu, neretai gyvena tikėjimu, jog pasąmonė yra tarsi atskiras informacinis klodas, kuris „trukdo“ jam gyventi ir džiaugtis. Visgi, pasąmonę visuomet yra mūsų draugas ir pagalbininkas. Taigi, jeigu mūsų pasąmonėje yra tiek tamsos ir sunkumo, kad su juo gyventi jau nebeįmanoma – pasąmonė per fizinę išraišką mums siunčią žinutę, kad jau atėjo laikas keistis. Psichosomatiniai skausmai ir yra toji išraiška. Liga visuomet yra postūmis keistis ir transformuoti savo gyvenimą į gera – kitaip, negu esame linkę galvoti mes.
Jeigu neesame susipažinę ir priartėję prie tokio tipo informacijos ir suvokimų, tikiu, kad tuomet nežinome svarbiausiųjų gyvenimiškų principų. Apie dvasines ligų priežastis kalbama vis dažniau. Todėl, kviečiu dar giliau pažvelgti į šią informaciją, nes ji mums gyvybiškai svarbi jei trokštame dar šiuose savo fiziniuose kūnuose patirti gyvenimą.
Visgi neretai pastebiu, jog sergantis žmogus neretai vengia suprasti šias tiesas – todėl pirmiausia dėl to jis ir serga – jo esybėje gyvena auka, kuri nenori išgyti ir būti atsakinga už savo gyvenimą. AUKOS POZICIJA jau pati iš savęs yra sargdinanti. Ji yra daugelio ligų pirmutinis pagrindas. Tai žmogus tempiamas praeities ir principų, jog kažkas kitas kaltas dėl jo negalavimų, nelaimingumo ir nesėkmių. Šiam žmogui praeitis, aplinka ir aplinkybės yra faktoriai dėl kurių jis „iš tikrųjų“ nėra sveikas, turtingas, laimingas ir sėkmingas.
Aukos pozicijoje gyvenantis žmogus yra atsisakęs savo kaip GYVENIMO KŪRĖJO TEISIŲ. Jo suvokimu, viskas gyvenime yra sukurta išorinių jėgų ir aplinkybių, todėl jis nėra nei savo ligos, nei tuo labiau savo sveikatos kūrėju. Tokio žmogaus kūną laužo psichosomatiniai skausmai. Pasąmonė siunčia ženklus.
Taigi, PIRMASIS ŽINGSNIS į išgyjimą yra SUVOKIMAS, kad esu AUKA ir NEESU SAVO GYVENIMO ŠEIMININKAS. Sąmoningai siekiant išgyti, noras pakeisti savo poziciją ir vėl tapti PRIGIMTINIU SAVO MATERIJOS KŪRĖJU yra kertinis pokyčio elementas. Suvokus, kad esu kūrėjas, priimu ir savo pasąmonę kaip įrankį kurti viską ką tik aš joje inicijuosiu – vadinasi , UŽ SVEIKATOS SUKŪRIMĄ ESU ATSAKINGAS AŠ PATS.
Vėl įsileisdamas savo kaip kūrėjo potencialą žmogus po truputį prisijaukina mintį, jog visgi jis pats sukūrė ligą esančią jo fiziniame kūne. Nors ligų nekuriame sąmoningai, jos gimsta mūsų pasąmonėje. Vadinasi, viskas ką patiriame savo fizinėje plotmėje, pirmiausia egzistuoja mūsų mentalinėje ir emocinėje plotmėje. Jeigu kūne esti psichosomatinių sutrikimų simptomai, pažvelgti pirmiausia reikia į mentalą ir emocijas. Pakeitus ir neutralizavus atitinkamus suvokimus, įsitikinimus ir emocijas pasikeičia ir energija mūsų fiziniame kūne. LIGOS ENERGIJA TAMPA SVEIKATOS ENERGIJA.
Apie svarbiausias mūsų kaip žmonių transformacijas iš ligos į sveikatą kalbėjau ir neseniai gyvai vykusiame savo seminare „TU ESI SAVO GYVENIMO KŪRĖJAS. Kaip pasveikti ir gyventi pilnatvėje“? Seminaro metu pasakojau apie savo pačios praeities „negalavimus“ ir apie tendencijas, kurias stebiu kiekvieną dieną praktikoje su žmonėmis, užsiimdama psichosomatinių sutrikimų gydymu. (KLAUSYTIS ČIA https://contribee.com/hamsahouse/post/31297; https://contribee.com/hamsahouse).
Drąsiai galiu teigti, jog beveik kiekviena liga yra emocinė liga. Kiekvienas psichosomatinis sutrikimas turi savo emocinį/energetinį/mentalinį atitikmenį. Štai kodėl LIGAS dažniausiai mėgstu vadinti BŪSENOMIS. Pakitus energijai, suvokimui ir emocijai, pakinta ir mūsų būsena. Iš ribojančio įsitikinimo į laisvę. Iš vaikystės sąlygotumo į prigimtinę šviesą. Iš pykčio į lengvumą. Iš nuoskaudos į dėkingumą. Iš LIGOS į SVEIKATĄ. Ir sąrašas nesibaigs niekuomet.
Medicinoje esamai būsenai visuomet gauname diagnozę kaip etiketę įprasminimui. Jei šiai etiketei leidžiame nuspręsti mūsų gyvenimą ir likimą – laikomės jos įsikibę kaip vienintelės prasmės. Tačiau yra ir kitas kelias – IŠGYJIMO.
„Stebuklingus“ išgyjimus, kaip daugelis tai apibūdina, stebiu kiekvieną dieną. Ir stebuklingi jie yra ne todėl, kad jie tarsi laimėta loterija ar mums nepasiekiami. Tokie jie yra, nes išgyjimo stebuklas priklauso kiekvienam iš mūsų kaip prigimtinė teisė ir šis procesas man yra be galo gražus ir sužadinantis pačias stipriausias ir gražiausias žmogiškas emocijas.
Išgyjantis žmogus grįžtą į lengvumo ir balanso būseną. Ir tai yra priešingybė ligos būsenai. Paprasčiausias ligos, kaip žodžio apibrėžimas atskleidžia tikrąją esmę. Žodis LIGA, angl. Disease (dis – ease), kilęs iš prancūzų kalbos žodžio desaise ‘lack of ease’ – reiškia be lengvumo/ramybės. Taigi, liga yra žmogaus sielos, dvasios, mentalinio ir emocinio kūno „išsiderinimas“ ir disbalansas. Grąžink į savo dvasią ramybę, vientisumą ir darną, grąžinsi ir SVEIKATĄ.
Disbalansą sieloje ir mentale gali sukelti begalė aspektų. Mūsų mintys, emocijos, praeities traumos, atsiminimai, nuoskaudos, neišspręstos situacijos, vaikystės sąlygotumai – ir čia sąrašas vėl begalinis. Siekiant išgyti svarbiausia suvokti KERTINĮ ASPEKTĄ, kuris ir yra pagrindinis ligos „SUKĖLĖJAS“. Jeigu žvelgsime į jau labai seniai apibrėžtas sąvokas, esti begalė šaltinių ir metafizikos mokytojų tiksliai apibrėžiančių kiekvienos ligos kilmę.
Į sąvokas žvelgti neretai net nereikia, kadangi savo praktikoje STEBIU AIŠKIAS TENDENCIJAS KIEKVIENAM PSICHOSOMATINIAM SUTRIKIMUI. Psichosomatiniu sutrikimu galime vadinti kiekvieną mūsų fiziniame kūne egzistuojantį, iš minčių sukurtą negalavimą. Galime pradėti nuo paprasčiausi gana dažno psichosomatinio nugaros skausmo, galvos skausmo, anoreksijos ir baigti išsėtine skleroze ar onkologinėmis ligomis. Siekiant išgyti svarbu atsižvelgti ne tik į ligos pobūdį, bet neretai ir specifiškai į vietą, kurioje sutrikimas pasireiškia.
Plačiai žinoma savipagalbos knygų autorė ir metafizikė Louis Hay savo seminaruose nuolat kalbėdavo apie ligų kilmę, aptardama kiekvieną kūno vietą ir paskirdama atitinką mintį ir principą siekiant suvokti kodėl negalavimas slypi būtent šioje kūno dalyje.
Per savo praktiką esu padėjusi išgyti šimtams žmonių nuo nerimo, baimių, depresijos – sielos ir fizinių skausmų – tačiau didžiausi laimėjimai seka tuomet kai žmonės išgyja nuo “nepagydomų” ligų. Neretai onkologiją, autoimunines ligas ar nervinės sistemos ligas priskiriame toms, kurios galimai yra “sunkiai įveikiamos” arba gydymo joms nėra. Tačiau, jeigu pažvelgtume į tikrąją esmę ir šių ligų kilmę, suprastume, kad nėra beveik nieko nuo ko neįmanoma pasveikti. O dabar kviečiu pažvelgti į keletą metafizinių ligų reikšmių. Į kiekvieno psichosomatinio sutrikimo kertinį aspektą. (PLAČIAU APIE TAI: https://contribee.com/hamsahouse/post/31302; https://contribee.com/hamsahouse)
Psichosomatinis galvos skausmas. Žmogus savo galvoje turi per daug minčiųir rūpesčių, kurie ir sukelia šį skausmą. Jis per daug apsikrovęs detalėmis, pergalvojimu, reikalavimais ir ateities scenarijais.
Migrenos psichosomatika. Šio tipo galvos skausmai slegia mus kai spaudžiame save būti kažkuo ar daryti kažką tokio ko iš tikrųjų nenorime. Galbūt tai darome dėl kitų, arba randame priežasčių savo viduje kodėl vis dar tai turime daryti, nors iš tikrųjų negalime to pakęsti. Meluojame sau, bet pasąmonė visgi žino tiesą ir priverčia sustoti.
Alergijos psichosomatika. Savo prigimtinės jėgos neigimas. Tikėjimas, kad pasaulis nėra saugi vieta. Būdas kažko išvengti, galbūt galimo “alergeno” – žmogaus, situacijos, aplinkybių. “Neleisiu sau mėgautis išvengdamas gyvenimo”.
Psichosomatinis nugaros skausmas. Tikėjimas, jog reikia viską “turėti”. Susirūpinimas dėl finansų, noras tvirtai jaustis turint įvardijamus dalykus.
Psichosomatika ir skydliaukė. Užslopinimas to ką norėjome ar vis dar norime pasakyti. Neištarti žodžiai. Savo tikrųjų norų ir poreikių nurijimas, siekiant įtikti kitiems. Gyvenime šis žmogus juda per lėtai arba per greitai (rūpindamasis kitais).
Psichosomatika ir skrandis. Žmogus patiriantis skrandžio problemas galimai per daug apie viską galvoja, todėl skrandis nesugeba “suvirškinti” visų jo minčių ir emocijų. Įtampos, nerimas ir baimės. Skrandis yra antrosios mūsų smegenys. Chaosas galvoje – skausmas skrandyje.
Psichosomatinis kosulys. Bandoma “iškosėti” savęs nepriėmimą, susierzinimą ir kritiką sau.
Depresijos psichosomatika. Depresija neretai vadinama “išmoktu bejėgiškumu”. Aš ją apibrėžiu patikslindama ir kaip tikslo bei prasmės neturėjimą, kuris tarsi užstringa mentale ir keičia biocheminius procesus.
Psichosomatika ir vėžys. Sunkios, giliai paslėptos emocijos: pagieža, sielvartas, gėda, baimė, kaltė. Kažkuri emocija arba emocijos naikina žmogų iš vidaus.
Linkiu kasdien sekti savo kūno ženklus, lavinti vidinį pokalbį ir būti sveikiems!
Su meile, Asta Asteen.
Tel.: +37065155050
Email: hamsahouse@inbox.lt